Sausis. Sniegas.
Už lango augalų šakos nusvirę nuo sniego ir vienintelis veiksmas šiuo metu vykstantis sode yra paukščių peštynės lesyklėlėje. Jau matau, kad saulėgrąžų vėl prisisės kur reikia ir kur nereikia per visą teritorijos plotą:)
Už lango augalų šakos nusvirę nuo sniego ir vienintelis veiksmas šiuo metu vykstantis sode yra paukščių peštynės lesyklėlėje. Jau matau, kad saulėgrąžų vėl prisisės kur reikia ir kur nereikia per visą teritorijos plotą:)
Jei nori gruodžio mėnesį nuveikti ką nors gera, turi labai susikaupti ir laikytis disciplinos:) Nes šviesus paros metas trunka tiek, kiek man užtrunka susitvarkyti kambarius, o sutemus belieka arba skaityt knygas arba žiūrėti serialus:)
Į sodą išdidžiai žengia lapkritis, perdažydamas žalius atspalvius rudais, apnuogindamas medžius, šaldydamas paskutinius gėlynų žiedus.
Nors iki mėnesio vidurio spalis visai nebuvo spališkas, rožės, kad ir žydėjo, bet jau nebe taip gausiai ir greitai, kaip vasarą. O atslinkus rūkams, jos susipančiojo voratinklių ryšiais ir vaiduokliškai skendėdavo ryto rūke.
Štai ir atėjo tas mėnuo, kai sodo gražusis spalvingasis gyvenimas pasiekia geltonai raudoną ribą, kai išeiti į sodą darosi vis šalčiau ir nejaukiau, kai išeini ten tik savaitgliais, nes savaitės dienomis, rodos, taip ir neprašvinta.
Rugsėjis nori nenori dažnai atneša pojūtį, kad sodo žaliausias laikas jau praėjo ir į mūsų gyvenimus ir sodus įslenka geltonai-oranžinė melancholija, kuri greitu laiku virs atšiauriai šalta ir šlapia tamsuma. Kai kurie augalai tokie kaip rudeniniai astrai, miskantai ir kitos žolės, sužiba būtent rudenį ir […]
Rugsėjis prasidėjo šeštadieniu. Kol vaikai ramiai miegodami džiaugėsi pirmu rudens laisvadieniu, aš šį ankstų rytą pasiėmiau savo fotoaparatą ir net negėrusi kavos išlindau į rasotą rožyną pasidairyti į žiedus.
Bevartant rugpjūčio nuotraukas atradau, kad labai mažai fotografavau sodą. Žinoma, darbų užbaigimas prieš atostogas, tada poilsis ne namuose, vėliau vėl skuba prieš mokyklą užvaikė mane ir turiu konstatuoti, kad sodo nuotraukų yra mažiau nei norėčiau.
Rugpjūtis jau kad įsuko į darbus, tai įsuko. Nors ir stengiausi kaip įmanoma dažniau apeiti sodą, visgi šį mėnesį leidau piktžolėms pajusti laisvę:) Vartydama nuotraukas matau, kad labiausiai į objektyvą rugpjūčio mėnesį lindo rožės, todėl dabar rodau kaip jos žydėjo paskutinį vasaros mėnesį.
Liepa, kaip ir keli ankstesni šių metų pavasario ir vasaros mėnesiai, tebelaikė sodą karščio ir sausros debesyje. Buvo dienų, kad nesinorėjo kišti nosies į lauką, nes vos pravėrus laukujas duris pasitikdavo saunos karštis.