Marokas yra ta šalis, kurią aplankyti mintį audžiau jau ne pirmi metai:) Ką gi, svajonės pildosi ir žvarbų vasario mėnesį nukėliau savo saulės išsiilgusį kūną į Afriką:)

Pirmoji stotelė Maroke – upės Bu-Regreg žiotyse įsikūrusi sostinė Rabatas. Tiesa, didžiausiu šalies miestu jis laikomas tik tada, kai skaičiuojamas kartu su kitame upės krante esančiu miestu – Sale, kažkada buvusiu piratų prieglobsčio centru. Rabato-Sale konglomeratas (kad būtų aiškiau:))

Rabatas nėra tipiška sostinė, jis greičiau jaukus, tylus miestas, neturintis daug lankytinų vietų, tą garbę užleisdamas Marakešui ar Fesui.

Andalūzijos sodai kasboje Udaija / Kasbah Ouadia

Kasba Udaija (senovinis miesto centras, senamiestis) – senovinė tvirtovė ir teritorija ant uolos, akmenimis grįstos gatvės, balta ir mėlyna spalva dažytos gatvelės, visa tai apjuosta gynybine siena, nuo kurios matosi Atlanto vandenyno toliai. Visa aplinka liudija čia gyvenusių ispanų įtaką, o Andalūzijos sodai – vienas iš tokių pavyzdžių.

Klasikinis geometrinis sodo išdėstymas, gėlynus juosiančios kinrožių gyvatvorės, brugmansijos, apelsinmedžiai, oleandrai, treliažai ir pergolės, apsivijusios vynmedžiais. Ir KATĖS. Daug kačių, velniškai daug kačių, kaip ir visoje šalyje.

Šela / Cellah

Senovinis nekropolis ir gyvenvietės liekanos, įtrauktas į Unesco paveldo sąrašą, išlikę tik pastatų ir sodų griuvėsiai. Bet įspūdį čia daro kitkas:) GANDRAI. Dešimtys, šimtai, gal net tūkstančiai čia žiemojančių gandrų, jų nuolatinis klegėjimas ir triukšmas. Tikriausiai nesu mačiusi tiek gandrų per visą savo gyvenimą, kiek mačiau jų čia vienoje vietoje:)

Mohamedo V mauzoliejus / Mausoleum of Mohammad V

Į šalia esantį sodą niekas mūsų neįleido, todėl teko kišti fotoaparatą per tvorą ir fotografuoti sodą ir gėlynus:)

Ir dar pora su želdinimu susijusių nuotraukų ir Rabato:)

Medžių genėjimas gatvėje ir saugumas:)

Apželdinimo paslaugų firmos darbuotoja ravi šieną:)