Birželis. Ilgi vakarai.

Ilgiausių dienų mėnuo – birželis sode:) Štai dabar toks laikas, kai būtina gaudyti auksinius vakaro spindulius sode. Taip bešliaužiojant prieblandoje su fotiku, galima padaryti nuostabių atradimų:)

Kartais po tokių pašliaužiojimų kaimynai į mane keistai žiūri, bet ką padarysi, keisti žmonės tie sodininkai – fotografai:)

Taigi, apie birželio atradimus sode. Pavyzdžiui rusmenės (Digitalis). Sėjau jas gal tik kartą sodo istorijoje. Oranžines. Dabar jos mano sode auga visuose gėlynuose ir beveik visų spalvų:) Na gerai, gal ne visų, bet rožinės ir baltos tai tikrai:) Šiandien vėl mačiau pridygusių sėjinukų žydėsiančių kitais metais. Svarbu užsimiršus jų neišravėti. Argi ne grožis:

O sinavadai (Aquilegia) tai nustebino mane savo fotogeniškumu, ypač vakaro šviesoje. Grakštumas ir kuklumas. O nužydėję žiedai – tiesiog prabangių formų:)

Kaip ir rusmenės, taip ir sinavadai sėjasi nekontroliuojamai – kaskart jų atrandu vis kitoje sodo vietoje ir kitų spalvų:)

Keletas skirtingų šalavijų (salvia) veislių.

Lauko aguonos (Papaver)- dar vienas iš šalia plytinčių pievų ateinantis augalas, kurį kaip toj dainoj – kada noriu raviu, kada noriu neraviu iš gėlynų:) Bet gal visai apsimoka palikti, visai gerai žiūrisi.