sodų kūrėjos užrašai

Gruodis. Visko po truputį.

Gruodis. Visko po truputį.

Jei nori gruodžio mėnesį nuveikti ką nors gera, turi labai susikaupti ir laikytis disciplinos:) Nes šviesus paros metas trunka tiek, kiek man užtrunka susitvarkyti kambarius, o sutemus belieka arba skaityt knygas arba žiūrėti serialus:)

Rašau šį įrašą Sodo kategorijoje, bet apie sodą nelabai ką yra rašyti ir rodyti:) Faktiškai vienintelė gruodžio mėnesio nuotrauka yra ta, kurią dedu į viršelį – žiemiškas vaizdelis pro vartelius į šiaurinę sodo dalį. Matyt, pritrūko tos minėtos disciplinos išlįsti bent savaitgalį ir įamžinti apsnigtus augalus. O gal tiesiog pasirinkau lengvesnį kelią – praktikavausi su fotoaparatu namuose – fotografavau viską, kas juda ir nejuda.

Gėlės

Taigi, ką turiu parodyti iš gruodžio mėnesio. Pradedame nuo gėlių. Nėra lengva man namuose fotografuoti gėles, nes mano trys katės visada nori dalyvauti procese. Kartais, sukėlus nuotraukas į kompiuterį pamatau, kad centriniame nuotraukos plane styro ilgas baltas katės plaukas:) Taip buvo ir su šiomis, dukros gimtadienio proga gautomis gerberomis:) Išrinkau tas, kurios neplaukuotos:)

Vėliau nusipirkau ciklameną. Ciklamenas – augalas, kurio niekada gyvenime man nepavyko išlaikyti gyvo ilgiau negu porą mėnesių:)) Kaip bus šįkart – pažiūrėsim, blogiausiu atveju liks bent nuotraukos:)

Kažkurią dieną ant palangės radau gražiai sudžiūvusius paskutinius sodo rožių pumpurus. Pamenu, kai skyniau juos lapkričio pabaigoje prieš palenkiant rožių krūmus:) Skylėtosio rankos – taip būtų galima pavadinti tą vaizdą, kaip atrodė mano rankos kitą dieną. Visus pirštus duria, prisiliesti niekur negali:)) Iš karto užsisakiau internetu rožininko pirštines ateičiai. Nes daugiau tokio malonumo nebenoriu patirti.

Taigi, pumpurai sudžiūvo, šiek tiek nurudo ir tapo visai fotogeniški:)

Rose buds
Rose buds
Rose buds

Katės

Taip bėgo gruodis, vis tamsėdamas ir palikdamas vos kelias valandas per dieną pasidžiaugti šviesa. Kai baigėsi gėlės, teko pereiti prie gyvūnų kankinimo ir „treniruotis ant kačių“ (čia tokia frazė iš seno seno rusiško filmo, kurį dar atsimena tik tokios garbaus amžiaus moterys kaip aš:)))

Taigi, treniruotės ant kačių. Katės nenukentėjo, bet sužavėtos fotosesija nebuvo:) Pabaigoje kilo peštynės, teko raukti šį reikalą ir pereiti prie ežiukų:)

Ežiai

Su ežiukais ne mažiau vargo negu su katėmis:) Pasirodo, jie gi kurmių giminės, todėl nuolat ieško kur įkišti savo ilgą nosį ir snūstelti:) Tenka juos judinti ir raginti, tada ginti nuo kačių, tada traukti iš po stalo, varyti kates nuo „scenos“ ir taip be galo be krašto.

Tai toks tad buvo gruodis, praleistas namuose, su šeima ir gyvūnais, sodą dažniau bestebint pro langą.

Vėliau atėjo šventės, eglutės, mandarinai, balta mišrainė, silkė pataluos ir pojūtis, kad pagaliau dienos tuoj tuoj ims ilgėt ir nuotaika gerėt:)

SU NAUJAIS!

Terasa


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *