Rugsėjis. Nostalgija.

Rugsėjis nori nenori dažnai atneša pojūtį, kad sodo žaliausias laikas jau praėjo ir į mūsų gyvenimus ir sodus įslenka geltonai-oranžinė melancholija, kuri greitu laiku virs atšiauriai šalta ir šlapia tamsuma.

Kai kurie augalai tokie kaip rudeniniai astrai, miskantai ir kitos žolės, sužiba būtent rudenį ir pamažu pratina akis prie visų atspalvių geltonos spalvos:)

Ką gi, šis rugsėjis greičiau tapo išimtimi, nes rudenį atpažinti buvo galima tik iš gausiai subrendusių varpinių dekoratyvinių žolių šluotų ar per sodą nusiritusių vienas po kito žydinčių rudeninių astrų bangų.

Obettačiau, dalis daugiamečių vis dar nenorėjo nulipt nuo sodo scenos ir apsimetinėjo, kad vis dar vasara. Ir kas prieštarautų, kai termometras rodo virš +20 C.

Taigi, vieni vis dar žydėjo ir ruoštis rudeniui neskubėjo, kiti pražydo iš viso ne į temą (jazminas??), treti mėgavosi savo įprastu gyvavimu, o ketvirti, išleidę savo spalvotas gyvybes juodavo džiovintais skeletais:)