Rugsėjis. Rudens spalvos
Saulės nubučiuotais veidais, uniformomis pasipuošę moksleiviai ir rytiniai kamščiai bei pastebimai sutrumpėję dienos keičia gyvenimo ritmą.
Ryškiaspalviai kardeliai skelbia, kad atėjo ruduo ir be konkurencijos dar karaliaus ant prekystalių kol bus išparduoti visi mokslo metų pradžiai užsivežti kiekiai:)
Ruduo sode
O mano sode jau rudens ženklai ir spalvos. Pirmametės rožės, vasarą beveik kasdien praustos lietaus, šiuo metu jau ima rodyti vandens paliktus ženklus. Žiedai pablukę, dėmėti, ašaroti, liūdnai slepiasi vakaro šešėliuose. Tos, kurios pavasarį pakeitė savo augimo vietas, šiek tiek mažiau entuziastingai žydėjo, todėl iš jų tikiuosi grožio ateinančią vasarą. Iš pirmamečių geriausiai startavo ‘Astronomia’ – sąlyginai gausiai žydėjo ir išleido tvirtus ilgus ūglius.
Vis dar ryški alyvinė kraujažolė, įsibėgėjo žydėti flioksai. Baltiems flioksams nelabai pasisekė, jie buvo drastiškai persodinti žydėjimo metu. Bet gerai palaistyti jie neprotestavo ir tikiuosi, kad kitais metais žydės dar gražiau šalia naujų kaimynų lendrūnų ‘Karl Foerster’:)
Vis nesugalvoju ką daryti su rudeniniais astrais. Auginu aukštaūges veisles, kurios išbujojo į didžiulius krūmus ir nuo savo svorio išvirsta. Ir guli tie krūmai nuo maždaug rugpjūčio pabaigos iki tol, kol nenukerpu. Paprastai kerpu daugiametes dalimis – vieną dalį rudenį, kai būna geras oras ir aš turiu laiko, o kitą kartą – anksti pavasarį. Bandžiau tuos astrus pernai paremti medinėmis atramomis, tai išgriuvo su viskuo. Galbūt reikia pereiti prie metalo?
Kai netingiu ir turiu laiko, vis karpau nužydėjusius bugenvilijų žiedynus. Gal dėl to jos dar iki šiol normaliai žydi. O jei žydi bugenvilijos, reiškia yra ir drugelių. Sukasi būriais, aplimpa krūmus ir supasi vėjyje ant baltų ar violetinių žiedynų šakelių. Man tai specifinis salstelėjęs bugenvilijų kvapas nelabai patinka, bet nesiskundžiu, svarbu kad drugeliams patinka:))
