Spalis. Rožės.

Nors iki mėnesio vidurio spalis visai nebuvo spališkas, rožės, kad ir žydėjo, bet jau nebe taip gausiai ir greitai, kaip vasarą.

O atslinkus rūkams, jos susipančiojo voratinklių ryšiais ir vaiduokliškai skendėdavo ryto rūke.

Kai tik turėjau galimybę, stengiausi išeiti į sodą ryte, dar nenuslinkus rūkui. Tuomet rožės linguodavo migloje, pasidabinę rasos lašeliais apkibusiais voratinkliais, lyg karoliais. Vieną kartą, susikėlusi nuotraukas į kompiuterį nustebau prasta nuotraukų kokybe, tokiu baisiai grūdėtu fonu, kol po kurio laiko susivokiau, kad tiesiog nuvotografavau rūką, t.y. mažus, ore sklandančius lašelius:)

Rožių žiedai jau nebe tokie gražūs, paveikti šalčio ir drėgmės, bet kvapas dėl to nenukentėjęs:)

Na, o kadangi dienos sutrumpėję, spalvos sode išblukę, tai žmogus nori-nenori turi sugalvoti kažką naujo, kad patenkintų savo norą fotografuoti augalus:) Todėl prisigalvojau visokių fotografavimo namuose užduočių ir sėkmingai eksperimentuoju:) Juk vakarai ilgi, tamsūs, ir tai tęsis dar ne vieną mėnesį:) Mano modelių kol kas galima rasti sode, bet pasirinkimas gerokai sumažėjęs, todėl prisiminiau kur yra gėlių turgeliai ir ten apsilankau:)

Taigi, tokios tad naujienos iš rožių gyvenimo įpusėjus rudeniui:)