sodų kūrėjos užrašai
Štai ir atėjo tas mėnuo, kai sodo gražusis spalvingasis gyvenimas pasiekia geltonai raudoną ribą, kai išeiti į sodą darosi vis šalčiau ir nejaukiau, kai išeini ten tik savaitgliais, nes savaitės dienomis, rodos, taip ir neprašvinta.
Rugsėjis nori nenori dažnai atneša pojūtį, kad sodo žaliausias laikas jau praėjo ir į mūsų gyvenimus ir sodus įslenka geltonai-oranžinė melancholija, kuri greitu laiku virs atšiauriai šalta ir šlapia tamsuma. Kai kurie augalai tokie kaip rudeniniai astrai, miskantai ir kitos žolės, sužiba būtent rudenį ir […]
Bevartant rugpjūčio nuotraukas atradau, kad labai mažai fotografavau sodą. Žinoma, darbų užbaigimas prieš atostogas, tada poilsis ne namuose, vėliau vėl skuba prieš mokyklą užvaikė mane ir turiu konstatuoti, kad sodo nuotraukų yra mažiau nei norėčiau.
Liepa, kaip ir keli ankstesni šių metų pavasario ir vasaros mėnesiai, tebelaikė sodą karščio ir sausros debesyje. Buvo dienų, kad nesinorėjo kišti nosies į lauką, nes vos pravėrus laukujas duris pasitikdavo saunos karštis.
Birželis, perėmęs pagreitį iš gegužės, paneigė mitą, kad Lietuvoje būna tik šaltos vasaros. Oro temperatūra ir saulėtų dienų skaičius niekuo nenusileido šiltiems kraštams:) Nesiskundžiu, karštis man patinka, bet augalai tikrai vargo.
Spalį visu svoriu užgriuvęs ruduo sodo veją padengė geltonų atspalvių lapų kilimu, paslėpdamas žalią spalvą ir primindamas, kad jau laikas pradėti mokytis moliūgų skaptavimo:)
-Gyvenu visai šalia botanikos sodo, – sako man klaipėdietis draugas. -O, Klaipėdoj yra botanikos sodas?? – nustembu.
Žiūriu, kad atslūgus pirmam džiaugsmui, kad pagaliau atėjo vasara, apėmė kažkokia nepaaiškinama tinginystė:) Vis rečiau po ranka pasitaiko fotikas, nuotraukos daromos akimis:)
