sodų kūrėjos užrašai
Štai ir atėjo tas mėnuo, kai sodo gražusis spalvingasis gyvenimas pasiekia geltonai raudoną ribą, kai išeiti į sodą darosi vis šalčiau ir nejaukiau, kai išeini ten tik savaitgliais, nes savaitės dienomis, rodos, taip ir neprašvinta.
Vargu ar rasi plačiau paplitusį daugiametį žolinį darželių augalą kaip melsvės (Hosta). Jos auga visur – bobučių darželiuose, kapinėse, daugiabučiuose po langais, apleistose sodybose tarp smilgų ir dilgėlių, esu mačius net pakelės grioviuose didžiulių melsvių sąžalynų.
Birželis, perėmęs pagreitį iš gegužės, paneigė mitą, kad Lietuvoje būna tik šaltos vasaros. Oro temperatūra ir saulėtų dienų skaičius niekuo nenusileido šiltiems kraštams:) Nesiskundžiu, karštis man patinka, bet augalai tikrai vargo.
Spalį visu svoriu užgriuvęs ruduo sodo veją padengė geltonų atspalvių lapų kilimu, paslėpdamas žalią spalvą ir primindamas, kad jau laikas pradėti mokytis moliūgų skaptavimo:)
Žiūriu, kad atslūgus pirmam džiaugsmui, kad pagaliau atėjo vasara, apėmė kažkokia nepaaiškinama tinginystė:) Vis rečiau po ranka pasitaiko fotikas, nuotraukos daromos akimis:)
Ta Kinija tokio didumo, o sodų ir parkų tiek daug, kad galima pasakoti ir pasakoti be sustojimo. Na, bet pradėkime nuo Pekino (Beijing) ir pasidairykime, kokie grožiai slepiasi istoriniame sodų ir parkų kūrimo lopšy.
