sodų kūrėjos užrašai
Rugsėjis nori nenori dažnai atneša pojūtį, kad sodo žaliausias laikas jau praėjo ir į mūsų gyvenimus ir sodus įslenka geltonai-oranžinė melancholija, kuri greitu laiku virs atšiauriai šalta ir šlapia tamsuma. Kai kurie augalai tokie kaip rudeniniai astrai, miskantai ir kitos žolės, sužiba būtent rudenį ir […]
Liepa, kaip ir keli ankstesni šių metų pavasario ir vasaros mėnesiai, tebelaikė sodą karščio ir sausros debesyje. Buvo dienų, kad nesinorėjo kišti nosies į lauką, nes vos pravėrus laukujas duris pasitikdavo saunos karštis.
Pavasaris vis gi šiais metais mus lepina. Jei kovas rodė niūriais prognozes, augalai palyginus su pernai metais vėlavo, tai balandis ir gegužė mestelėjo šilumos iš širdies:) Augalai esant tokioms sąlygoms, aišku, prabudo staigiai ir puolė žydėti vienas po kito.
Balandis prasidėjo gana ramiai ir galima pasidžiaugti, kad išvengėme (bent jau kol kas) pernykščių sniego išdaigų. Pirmieji krokai pražydo paskutinę kovo dieną ir davė pradžią spalvingo žydėjimo ir masinio sprogimo bangai.
Spalį visu svoriu užgriuvęs ruduo sodo veją padengė geltonų atspalvių lapų kilimu, paslėpdamas žalią spalvą ir primindamas, kad jau laikas pradėti mokytis moliūgų skaptavimo:)
