sodų kūrėjos užrašai
Rugsėjis nori nenori dažnai atneša pojūtį, kad sodo žaliausias laikas jau praėjo ir į mūsų gyvenimus ir sodus įslenka geltonai-oranžinė melancholija, kuri greitu laiku virs atšiauriai šalta ir šlapia tamsuma. Kai kurie augalai tokie kaip rudeniniai astrai, miskantai ir kitos žolės, sužiba būtent rudenį ir […]
Bevartant rugpjūčio nuotraukas atradau, kad labai mažai fotografavau sodą. Žinoma, darbų užbaigimas prieš atostogas, tada poilsis ne namuose, vėliau vėl skuba prieš mokyklą užvaikė mane ir turiu konstatuoti, kad sodo nuotraukų yra mažiau nei norėčiau.
Liepa, kaip ir keli ankstesni šių metų pavasario ir vasaros mėnesiai, tebelaikė sodą karščio ir sausros debesyje. Buvo dienų, kad nesinorėjo kišti nosies į lauką, nes vos pravėrus laukujas duris pasitikdavo saunos karštis.
Jau žydi lelijos ir Vilniaus universiteto botanikos sodas surengė gražiausių vasaros gėlių parodą. Lelijos nėra mano mėgstamiausios gėlės, bet juk šiuo metu žydi ir dar begalė daugiamečių.
Birželis, perėmęs pagreitį iš gegužės, paneigė mitą, kad Lietuvoje būna tik šaltos vasaros. Oro temperatūra ir saulėtų dienų skaičius niekuo nenusileido šiltiems kraštams:) Nesiskundžiu, karštis man patinka, bet augalai tikrai vargo.
Ilgiausių dienų mėnuo – birželis sode:) Štai dabar toks laikas, kai būtina gaudyti auksinius vakaro spindulius sode. Taip bešliaužiojant prieblandoje su fotiku, galima padaryti nuostabių atradimų:)
